slenkstis (2023) by rda, všd

felt cute, might re-release one day.

also, pretty loud; didn't spend time on mixing or mastering, it is how it is

LT (en below):

sukurtas 2020–2023 metais, "slenkstis“ tapo introspekcija, „coming-of-age“ albumu, kuriuo bandžiau perteikti, analizuoti ir suprasti tuometinį suvokimą, kad artėju prie taško, kai muzikos kūryba užsiimsiu jau daugiau nei pusę savo gyvenimo.

šis suvokimas kažkuo man buvo didelė našta, verčianti susimąstyti apie visko ką darau prasmę ir įvedanti į asmeninę krizę, kuri viso pasaulio įvykių kontekste buvo tokia smulki ir nereikšminga. tuo nereikšmingumu (bet kažkokia ego svarba) ji pilnai mane užvaldė ir įvedė į chaoso būseną.

kurdamas šį albumą, susikūriau didelį spaudimą sau, kas prieštaravo pačiai rda, všd idėjai; būti atvira, tuščia erdve, kurioje galiu reikšti save negalvodamas apie pasekmes. kartu su tuo spaudimu atsirado baimė, abejonės ir nesaugumo jausmas. albumas tapo pūvančiu aplanku mano „hard’e“. norėjau jį išleisti, bet man jis nepatiko. norėjau judėti toliau, bet negalėjau. laikui bėgant tai tapo įkyriu svoriu, trikdžiusiu vidinę ramybę, kurią buvau radęs šiame projekte.

dabar, kai jau peržengiau šį slenkstį ir praėjo keleri metai, susitaikiau su savimi ir noriu, o gal net ir turiu judėti toliau. tai puiki proga leisti šiam (tarsi) neužbaigtam albumui atrasti savo gyvenimą šioje ribotoje formoje.

~~~~~~~~~~~~

EN:

"slenkstis" (threshold), created from 2020 to 2023, is an introspective, coming-of-age album. with it, I attempted to convey, analyze, and comprehend the realization that I was nearing the stage of having dedicated more than half of my life to the craft of music creation.

this realization was, in a way, a great burden for me, forcing me to ponder the meaning of everything I do and putting me into a personal crisis that felt so small and insignificant in the context of global events. this very insignificance, however, completely took hold of me and led me into a state of chaos.

while making this album, I put a lot of pressure on myself, which went against the whole idea of rda, všd; to be an open blank space where I can express myself without thinking about consequence. with that pressure came fear, doubt and insecurity. the album became a rotting folder in my hard drive. I wanted to release it, but I didn’t like it. I wanted to move on, but I couldn’t. time passed and it became an obnoxious heavy weight, which disrupted the inner peace I had with this project.

now that I’m past this threshold and a few years have passed, I came to an agreement with myself that I have to move on, and it’s a great opportunity to let this (sort of) unfinished album finally find its life in this limited medium.

been gone for too long